Įgaliojimas Bažnyčioje

Įgaliojimas Bažnyčioje

Tema

Krikščioniškos bažnyčios skirtingai traktuoja įgaliojimo klausimą – dangišką teisę pamokslauti, veikti Dievo vardu bei vadovauti Viešpaties Bažnyčiai. Kai kurios bažnyčios, kaip antai Romos katalikų, ortodoksų ir koptų, akcentuoja nenutrūkstamą ankstyvųjų apaštalų įgaliojimo liniją. Kai kurios kitos, atskilusios nuo minėtų bažnyčių, tvirtina randančios valdžią Biblijoje, kurioje, jų manymu, nėra klaidų. Kitos tvirtai remiasi jausmu, kad jie yra „pašaukti“. Pastarųjų dienų šventieji turi aiškų požiūrį į kunigystės įgaliojimą, kuris išskiria juos iš kitų.


Naujasis Testamentas Bažnyčią, įkurtą Jėzaus Kristaus, nusako kaip vieningą savo struktūra ir forma. Jos galva buvo apaštalai, kuriems buvo suteikti įgaliojimai ir apreiškimai, buvo pavesta vadovauti bažnyčiai ir jai besiplečiant tuometiniame pasaulyje išlaikyti jos doktrinas grynas.

Faktas, kad pirminė Jėzaus Kristaus Bažnyčia galiausiai įpuls į nuopuolį, buvo išpranašautas senovės pranašų ir Kristaus laikų apaštalų.

Nors pastarųjų dienų šventieji tiki, kad dieviškas įgaliojimas senovės bažnyčios buvo prarastas po apaštalų mirties ir reikalavo atkūrimo su dangiškąja pagalba, jie neatmeta ir nemenkina kitų žmonių religinių patirčių svarbos:

  • Didžioji Jėzaus Kristaus mokytos doktrinos dalis šiandien yra randama bažnyčiose.
  • Kitų bažnyčių nariai, priimantys Jėzų Kristų ir bandantys gyventi laikydamiesi principų, kurių Jis mokė, turi teisę į dievišką vadovavimą ir įkvėpimą savo gyvenime.
  • Ištikimi krikščionys, kurie nėra pastarųjų dienų šventieji, vis vien pateks į dangų, ir tie, kurie gyvena pagal visą turimą tiesą ir šviesą, atsivers dar didesnei šviesai anapus.
  • Bet kas, kas priima Jėzų Kristų kaip Dievo Sūnų ir pasaulio Išpirkėją, yra krikščionis, nepriklausomai nuo teologinių skirtumų.
  • Biblija yra Dievo apreiškimas, savo galingu poveikiu keičiantis žmonių gyvenimus. Ji nenuvertėja egzistuojant papildomiems Raštams.

19 amžiaus pirmoje pusėje įvykęs kunigystės galios sugrąžinimas pastarųjų dienų šventiesiems buvo tiesioginis veiksmas, vykęs apsilankius angelams, turintiems nuo seno gautą įgaliojimą. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai dieviškasis įgaliojimas buvo sugrąžintas 1829 m. netoli Harmonio (dabar Oklendas), Pensilvanijos valst., apsilankius prisikėlusiam Jonui Krikštytojui ir kiek vėliau apsireiškus prisikėlusiems senovės apaštalams Petrui, Jokūbui ir Jonui.

Šiandien visi Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, turintys kunigystę, jos įgaliojimą sieja su šių vizitų metu Džozefui Smitui bei kitiems ankstyvosios Bažnyčios vadovams suteikta kunigyste. Dabar asmuo, kuriam suteikiama kunigystė, paprastai sėdi, kol asmuo, jau turintis kunigystę, stovėdamas uždeda savo rankas ant gavėjo galvos ir formaliai suteikia jam šį įgaliojimą.

Tikima, kad šiandien kunigystės įgaliojimo „Apaštališkieji raktai“, turima omeny teisė vadovauti Bažnyčiai, priklauso šiomis dienomis gyvenantiems apaštalams lygiai taip pat, kaip senovės apaštalai turėjo įgaliojimą vadovauti ankstyvajai bažnyčiai.

Raštai pranašauja atsimetimą

2 Tesalonikiečiams 2:3

Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireikšti nedorybės žmogus, pražūties sūnus;

Izaijo 60:2

Nors žemę gaubia sutemos ir tautas dengia tamsybės, virš tavęs šviečia Viešpats, virš tavęs apsireiškia jo šlovė.

Izaijo 24:5

Žemė suteršta joje gyvenančiųjų, nes jie nesilaikė įstatymų, pažeidė įstatus, sulaužė amžinąją Sandorą.

1 Timotiejui 4:1

Dvasia aiškiai sako, kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams;

Kitų žmonių religinių išgyvenimų pagrįstumas:

  • „Dažnai man užduoda klausimą: „Kuo savo religinėmis pažiūromis jūs skiriatės nuo kitų?“ Iš tikrųjų savo religinėmis pažiūromis iš esmės mes stipriai nesiskiriame, bet semiamės iš bendro meilės šaltinio. Vienas didžių esminių mormonizmo principų yra priimti tiesą, iš kur ji beateitų.“ Džozefo Smito žodžiai, minimi History of the Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 2 leidime. (Solt Leik Sitis: Deseret News Press, 1949), 5:499.
  • „Mes atėjome ne tam, kad atimtume jūsų turimą tiesą ir dorybę. Mes atėjome ne ieškoti jūsų klaidų, ar kritikuoti. Mes atėjome ne peikti jūsų. Pasilikite viską, ką turite gero, ir leiskite mums atnešti jums daugiau gėrio.“ Prezidento Džordžo Alberto Smito žodžiai, minimi knygoje „Sharing the Gospel with Others“. Preston Nibley (Solt Leik Sitis: Dezeret News Press, 1948), 12-13; kursyvas pridėtas.
  • „Kunigystės įgaliojimo linija buvo nutraukta. Bet žmonija neliko visiškoje tamsoje, be apreiškimo ar įkvėpimo. Mintis, kad su Kristaus nukryžiavimu dangūs užsivėrė ir buvo praverti Pirmojo regėjimo metu, yra neteisinga. Kristaus šviesa buvo visur, kad aplankytų Dievo vaikus; Šventoji Dvasia lankė ieškančias sielas. Teisiųjų maldos neliko be atsakymo.“ Boidas K. Pakeris „The Light of Christ“ Ensign, 2005 m balandis, 11.
  • „Informuoti pastarųjų dienų šventieji netvirtina, kad istorinė krikščionybė prarado visas tiesas ar tapo visiškai sugedusi. Otrodoksų bažnyčios galėjo prarasti Evangelijos pilnatvę, bet jos neprarado jos visos ar bent didžiosios jos dalies. Daugelis evangelikų iškreipia ar išpučia PDŠ nuomonę, jog ortodoksų bažnyčios labiau yra nepilnos, o ne sugedusios. Tai jų pobiblinių laikų tikėjimo išpažinimai Džozefo Smito pirmajame regėjime buvo pavadinti bjaurumu, bet tikrai ne jų atskiri nariai ar tų narių tikėjimas Biblija.“ Kraigas L. Blombergas ir Styvenas E. Robinsonas „How Wide the Divide?“ „A Mormon and an Evangelical in Conversation“ (Downers Grove, IL: InterVarsity Press, 1997), 61.

Stiliaus vadovo pastaba:Kai rašysite apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, prašome, kad paminėdami ją pirmą kartą vartotumėte pilną jos pavadinimą. Daugiau informacijos apie tai, kaip vartoti Bažnyčios pavadinimą, rasite mūsų stiliaus vadovo puslapyje. »Stiliaus vadovas.