Piktnaudžiavimas pasitikėjimu

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu

Tema

JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija taip apibūdina piktnaudžiavimą pasitikėjimu:

Pasitikėjimu piktnaudžiauja investicijų sukčiai, nusitaikę į tokias visuomenės grupes kaip religinės bendruomenės, etninės bendrijos, senjorai arba profesinės grupės. Piktnaudžiaujantys pasitikėjimu sukčiai, dažnai yra tokių grupių nariai arba jais prisistato. Jie dažnai įtraukia gerbiamus religinės bendruomenės ar bendrijos vadovus tam, kad platintų informaciją apie finansines schemas ir įtikintų žmones, kad esą šios apgaulingos investicijos iš tiesų yra teisėtos ir naudingos. Dažnai šie vadovai nevalingai patenka į apgavikų klastos pinkles.

Tokie sukčiai pasinaudoja daug bendro turinčių žmonių grupėse esančiu pasitikėjimu ir draugyste. Dėl uždaros daugelio glaudžių grupių struktūros teisėsaugos pareigūnams sunku nustatyti atvejus, kai yra piktnaudžiaujama pasitikėjimu. Dažnai aukos, užuot pranešusios institucijoms, nesiima teisinių priemonių ir problemas bando spręsti savo grupėje. Dažniausiai tai atsitinka tais atvejais, kai apgavikai naudojosi gerbiamu religiniu ar bendruomenės vadovu, įtikindami kitus investuoti.

Kai kurie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, kaip ir išpažįstantys kitus tikėjimus ar priklausantys uždaroms bendruomenėms, buvo patekę į tokios apgaulės pinkles. Kartais nusikaltėliai yra jų Bažnyčios nariai. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai yra mokomi būti sąžiningi savo santykiuose su kitais, o tie, kurie užsiima panašiomis suktybėmis, gali sulaukti paties rimčiausio sudrausminimo, koks tik įmanomas Bažnyčioje, įskaitant pašalinimą iš Bažnyčios. Kadangi kai kurie nesąžiningi asmenys praeityje piktnaudžiavo savo religinių grupių narių pasitikėjimu, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai aiškiai ir dažnai perspėja Bažnyčios narius saugotis tokių sukčių.

2008 m. vasario mėn. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Pirmoji Prezidentūra paskelbė laišką, skirtą visoms Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados mormonų bendruomenėms, kuriame teigiama:

Pranešimai apie sukčiavimo schemas ir neišmintingas investicijas pastūmėjo mus patarti nariams būti apdairiems savo finansiniuose reikaluose.

Esame susirūpinę tuo, kad kai kurie Bažnyčios nariai ignoruoja taip dažnai kartojamą kvietimą pasiruošti ir gyventi pagal savo pajamas, vengti vartojimo paskolų ir taupyti sunkesniems gyvenimo laikotarpiams. Taip pat ir investuoti reikėtų išmintingai, atsakingose ir stabiliose finansinėse institucijose. Mes taip pat susirūpinę, kad yra žmonių, kurie naudojasi pasitikėjimu, skatindami rizikingas ar net apgaulingas investicijas ir verslo planus.

Nors visos investicijos turi rizikos elementų, tą riziką galima sumažinti laikantis tvirtų ir išbandytų finansų valdymo principų: pirma, venkite nereikalingų skolų, ypač vartojimo paskolų; antra, prieš investuodami pasitarkite su kvalifikuotu licencijuotu finansų konsultantu; ir trečia, būkite išmintingi.

Mes skatiname vadovus reguliariai mokyti šių principų ir juos pabrėžti.

Be to, Bažnyčios vadovai įvairiais būdais, įskaitant vietinių bendruomenių susirinkimus, nuolat perspėdavo Bažnyčios narius apie rizikingų investicijų ir sukčiavimo pavojus. Toliau pateikiami keli Bažnyčios vadovų pareiškimų pavyzdžiai šia tema iš praeities:

Džozefas B. Virtlinas, „Earthly Debts, Heavenly Debts,“ Ensign, 2004 m. gegužė, p. 40
„Kartkartėmis girdime mus didžiai liūdinančias istorijas apie godumą ir savanaudiškumą. Mes girdime apie sukčiavimą, kredito įsipareigojimų nevykdymą, finansines apgavystes ir bankrotus. <…> Esame dori žmonės. Mes tikime pagarbiu elgesiu su skolintojais ir sąžiningumu santykiuose su savo artimu.“

Džozefas B. Virtlinas, „Personal Integrity,“ Ensign, 1990 m. gegužė, p. 30
„Gavę Kristaus Dvasią, padedančią atskirti gėrį nuo blogio, turėtume visada pasirinkti tai, kas gera. Neturime leistis suklaidinami, nors dažnai atrodo, kad sukčiavimas, apgaulė, klasta ir veidmainystė mūsų pasaulyje yra priimtini dalykai. Melas, vagystė ir sukčiavimas yra dažni. Sąžiningumas, tvirtas aukščiausių moralės ir etikos normų laikymasis tikriems pastarųjų dienų šventiesiems yra labai svarbūs.“

M. Raselas Balardas, „Keeping Life’s Demands in Balance,“ Ensign, 1987 m. gegužė, p. 13
„Nėra trumpo kelio į finansinį saugumą. Nepatikėkite savo pinigų kitiems, nuodugniai neįvertinę bet kokį gautą pasiūlymą investuoti. Mūsų žmonės prarado pernelyg daug pinigų, patikėję savo turtą kitiems. Manau, kad niekada gyvenime nepasieksime pusiausvyros, jei saugiai nekontroliuosime savo finansų.“

Dalinas H. Ouksas, „Brother’s Keeper“, Ensign, 1986 m. lapkritis, p. 20
„Sukčiavimas – tai apsukresnis vagystės būdas, kai pelnas gaunamas meluojant apie esminius sandorio faktus. Klastingi gražiakalbiai pataikūnai, siūlantys machinacijas, prikalbina kaimynus investuoti, žinodami, kad pasiūlymai yra labiau spekuliatyvūs, nei jie tai drįsta atskleisti. Nėra lengva pažaboti sukčiavimą, nes šį nusikaltimą sunku įrodyti. Bet žmonių įstatymų trūkumai nesuteikia žmonėms teisės nusižengti Dievo įstatymams. Nors už tokią apgaulę šiame gyvenime galbūt ir nesulaukiama bausmės, sumanūs, baltus marškinius vilkintys ir kaklaraiščius ryšintys vagys už savo poelgius galų gale bus nubausti.“

Marvinas J. Aštonas, „Be of Good Cheer,“ Ensign, 1986 m. gegužė, p. 66
„Šiuolaikiniai pranašai mūsų aiškiai prašė vengti „lengvo praturtėjimo“ planų, jei norime išvengti finansinės vergovės skausmo. Galbūt nepakankamai kalbėta apie tai, kad per daug mūsų, užsisvajoję apie didybę, sėjame ekonominės katastrofos sėklas. Tada vėliau, kai patiriame didelius nuostolius, kaltiname tuos, kurie buvo su mumis. Sunku būti geros nuotaikos, kai saviapgaulė tapo mūsų draugu. Kai savo noru leidžiamės veikiami sukčiavimo ir apgaulės vėjų bei audrų, nenuostabu, kad galų gale susergame deficito liga. Per tuos metus, kai klausiausi patyrusių dideles finansines netektis, labai daug kartų girdėjau neviltyje tariamus žodžius: „mane įtraukė“. Dažnai mano širdis, protas ir dvasia paskatindavo atsakyti: „Taip, tu pats save įtraukei.“ Visi turime būti skatinami pakelti galvas ir pažiūrėti, kur link veda mūsų mintys ir neviešinami prioritetai. Savęs apgaudinėjimas mums leidžia dėl savo nesėkmių kaltinti kitus.“

Džeimsas E. Faustas, „Integrity, the Mother of Many Virtues“, Ensign, 1982 m. gegužė, p. 47
„Darbštumu ir taupumu sukauptus pinigus galima investuoti saugiai. Gerai investicijai gali prireikti metų triūso, ir visame tame yra dalis rizikos. Tačiau į labai patrauklias investicijas, reklamuojamas nepagrįstais miglotais spėjamo besaikio pelno pažadais, turėtų būti žiūrima labai atsargiai. Bažnyčios vadovai jau seniai įspėjo dėl spekuliacijos. Brigamas Jangas sakė: „Jei kada nors esu gavęs apreiškimą iš Viešpaties, tai jis buvo apie tai, kad Izraelio vyresnieji turi liautis spekuliavę ir imti rūpintis savo pašaukimo reikalais.

Mūsų laikais prezidentas Neitanas Eldonas Taneris yra pasakęs: „Investicinė skola turi būti tokia, kad nesukeltų pavojaus šeimos finansiniam saugumui. Neinvestuokite pinigų į rizikingus projektus. Spekuliacijos dvasia gali užvaldyti jus. Daug žmonių prarado viską dėl nesuvaldomo noro gauti vis daugiau ir daugiau. Tad mokykimės iš liūdnų praeities klaidų ir neatiduokime savo laiko, energijos ir visos sveikatos tam godžiam troškimui įgyti kuo daugiau materialinių gėrybių.“

Marvinas Dž. Aštonas, „This Is No Harm“, Ensign, 1982 gegužė, p. 9
„Sėkmingai skleisti melą galima ir visai be žodžių. Kartais apgauti gali linktelėjimas arba tyla. Abejotinų verslo investicijų siūlymas, neteisingi įrašai sąskaitose, suktas meilikavimas ir svarbių faktų nuslėpimas – tai tik kiti melo būdai.

Venkite tų, kurie prašo tuojau pat apsispręsti ar iš karto atsiskaityti grynais pinigais. Visi verti investavimo pasiūlymai turi būti apsvarstyti ir patikrinti. Turime surinkti kuo daugiau prieinamų faktų, gerai juos apsvarstyti ir tik tada priimti visiems naudingus sprendimus. Abejotinose situacijose, darant bet kokį sprendimą, reikia remtis asmenine dora. Kai sunku nuspręsti, kaip pasielgti teisingai, mūsų pačių sąžiningumas padės įžvelgti ir atskleisti atitinkamus dalykus bei faktus, kurių kiti gali nežinoti. Doras žmogus padės kitiems būti sąžiningiems. Doras žmogus užduos klausimus ir pateiks tikslius atsakymus. Dora leidžia mums nusibrėžti teisaus elgesio kursą dar gerokai prieš pradedant daryti veiksmus.

Išmintingas žmogus negali leisti, kad klaidingas pasididžiavimas padarytų jį nesąžiningų asmenų auka. Dažnai žmonės lieka apgauti, nes klaidingas išdidumas neleidžia jiems užduoti klausimus ir ieškoti papildomos informacijos. Bijodamas susigėsti ar būti palaikytas neišmanėliu, toks žmogus tik sutikdamas linkčioja galva nesuprasdamas, kurlink veda pokalbis su iškalbingu pardavėju. „Ką tai reiškia?“ „Kokia yra rizika?“ „Kokie slypi pavojai?“ „Kokia tos įmonės praeitis?“ „Kas gali jus rekomenduoti?“ – šiuos klausimus verta užduoti. Jei reklamuotojas švaistosi paprastais, bet dviprasmiais žodžiais, kaip antai „apdrausta“, „neapmokestinama“, „anuitetas“, „be mokesčių“, ar „atidėta“, pirkėjui vertėtų būti atsargiam.

Jei remiantis savo paties patirtimi neįmanoma priimti apdairų sprendimą, patarimo reikėtų kreiptis į nusimanantį konsultantą. Pasiūlymai, kurių negalima atidėti ar patikrinti, nėra verti dėmesio.“

„Protecting Family Finances by Avoiding Fraud,“ Ensign, 2008 birželis
(Paspauskite nuorodą ir skaitykite visą straipsnį.)
 

Šie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovų perspėjimai aiškiai pasako nariams, kad piktnaudžiavimo pasitikėjimu pavojus yra realus. Šis visuotinių Bažnyčios vadovų patarimas yra dažnai kartojamas ir minimas vietiniu lygiu tiek susirinkimuose, tiek asmeniniuose neprofesionalių vadovų pokalbiuose su nariais ir šeimomis.

Stiliaus vadovo pastaba:Kai rašysite apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, prašome, kad paminėdami ją pirmą kartą vartotumėte pilną jos pavadinimą. Daugiau informacijos apie tai, kaip vartoti Bažnyčios pavadinimą, rasite mūsų stiliaus vadovo puslapyje. »Stiliaus vadovas.